Įmūryti akmenys

Atsikeliu, apsirengiu, 7.15 pažvelgiu pro langą, autobusiukas įvažinėja į kiemą, linoliaumščikai pasirodo. Dviese, į namo vidų įnešė tokį nemažą vamzdį, turbūt linoleumo rulonas ir pasakė, kad klojikas com today later. Kokia laimė, galu gale paklos linoleumą.

Pusryčiams neskanius šprotus tiesiog sukimšau su bulbėm ir nuvažiavom vėl kasti. Ryšium su tuo, kad namas statytas 1914 metais, jo juostiniai pamatai daryti bet kaip, vietomis ir beveik 2 metrus įleisti į žemę, vietomis tik 30 cm. Tai šeimininkas nusprendė visą kambarį neatkasinėti, nes dalis pamatų remiasi į tas žemes.

Pagrindinė užduotis buvo pagilinti ir išliginti atkastą kambario dalį, kad būtu geras pagrindas dėti polistirolą ir pilti mūrą. Ir gilinimo užduotis pasirodė labai sudėtinga, kadangi gruntas toks, lygtai į jį kas būtų cemento pripylęs. Taigi pirma reikėjo iškrapštyti ir išjudinti gruntą, ir tik tada jį semti kastuvu. Padarėm. Čia keli perliukai akmenukai.

Pietavom pas šeimininką. Apie kojas lakstė du į Pekinesus panašūs, bet daug brangesnės veislės šuniokai. Pas šeimininkus kaip ir veislynas šių šunų. Yra net kažkoks parodos čempionas. Šeimininkas daug pasakojo apie savo tėvyne Islandiją, kai tuo metu mes valgėm visokius sumuštinius.

Vakare vonioj išvydom šį nuostabų vaizdą.

 

Žemių kritimas

Ryšium su tuo, kad mūsų kolegos, kurių mes nepažįstam, linoleumo klojėjai, kažkur pradingo ir neklodami linoleumą vonioje sustabdė mūsų darbūs, vonios užsakovas davė mums biški kitokio darbo. Po jo namu, tarp pamatų atkasti vieną ertmę, kad ten pasidarytu požeminis kambarėlis.

Na darbas reikalaujantis labai daug patirties, žinių ir išsilavinimo, kadangi kasimo proceso metu atliekama labai daug sudėtingų veiksmų ir operacijų.

   

Į garažą įvaroma tuščia traktoriaus priekaba, iš dviejų storų lentų gaminame tiltą tarp priekabos ir rūsio grindų. Jamam kastuvą Fiskars ir karuti Fiskars. Vienas žmogus ibedinėją kastuvą į smėlį su akmenimis, kelia kastuvą į viršu, kastuve atsiradusį smėlį su akmenimis prineša prie karučio ir smėlį supila karutin. Kitas pilną karutį įstumia per tiltą į traktoriaus priekabą ir smėlį iš karučio išpila į traktoriaus priekabą.

Kastuvas dirba nesustodamas, kadangi kasėjas ir stumdytojas nuolatos keičiasi. Per šešias valandas pripildomos dvi didelės airiškos priekabos. Smėlis su akmenimis suplukti ir tam, kad kastuvas būtu pilnas, teko išradinėti smėlio minkštinimo būdus. Daužiau su laužtuvu, bulvių vagojimo įrankiu. Geriausias būdas buvo išdaužyti smėlio krūvos pagrindą ir kai smėlio kalno viršūnė krenta, smėlis tampa purus ir ir net su akmenimis lengvai pasisemia pilnas kastuvas.

Kadangi dėl siaurų durų, karučio privaryti prie pat kasimo vietos nebuvo galimybės, kastuvą su pasemtu smėliu teko nešioti apie 3 žingsnius. Todėl jei kastuvas nepilnas, gaunasi nenaudingas naudojimas laiko ir jėgos vaikščiojimui.

Geras darbas fiziniam kūno sustiprinimui, t.y. ramenų auginimui.

Šeimininkas nesenai iš Amerikos atsivarė Kadilaką, tai čia aš biški prie jo pasisukiojau. Įspūdingas automobilis.

Bituminė danga

6.17 suskambėjo Samsungas, tingiai keliuosi, nusileidžiu į rusi praustis, užkaista arbatinukas, tirpi kava, Cornflakes, rengiuosi, atvažiuoja brolis ir kraunam instrumentus į bagažniką. 8.30, važiuojam, dar tamsoka, vėl nespėjau nufotkinti gražų vaizdą į upę.

Apie 20 kilometrų ir privažiavom italo valdomą namą. Į spyruoklę susuktais laiptais, į trečią aukštą sunešti instrumentai. Supjaustau buvusios dangos likučius ir pergaminą ir jais iškloju ir paliginu pagrindą. Pjaustom bituminės dangos juostas, jas klojam, kraštus sulydom. Po ant sienos užleidžiamais šonais, išpaudinėju juodą tirštą masę, kurios pavadinimas „Asfalt“. Tuomet užleistus kraštus prispaudžam prie šito asfalt. Bituminės dangos įpjovimas ir kampe kur jungiasi dvi sienos ir grindys, padaromas sujungimas.

Prikalami durų apvadai, ant slenksčio gudriai ibraunama skardos juostelė, skirta nukreipti nuo durų nutekantį vandenį ant bituminės dangos. Prikalamos apatinės apdailos lentos, sukalami mediniai gultai-grindys, italas viską apžiūrį.

Reikia viltis, kad jokiu skilučiu neliko ir vanduo niekur neprasiskverbs.

Namie išviriau pasakiško skonio srubike.

Norvegijos architektūrinis stebuklas

Šian fizinių veiksmų kažkokiose statybos objektėliuose nereikėjo atlikinėti. Beveik visa diena prie kompiuterio. Toliau gilinau savo žinias apie verslą, būtent apie tai, kaip žmogus tampa pirkėju, kokia seka minčių jo galvoje prabėga ir kokius fizinius veiksmus jis atlieka. Biški paklausiau Džono Kecho audioknygos. Dar paskaičiau ir pasidalinau keliomis mintimis Fb.

Neištvėriau žiūrėti į Norvegiška prasme namą gražuoli kaimynystėje, tai išėjau į lauką ir jį nufilmavau. Pagal Norvegijos standartus šio namo architektūrą tiesiog iš ateities.

Akmuo per akmenį

Truputi stebėtina, kaip dar visai nesenai (prieš 3 savaites) gyvenimas visiškai naujoje aplinkoje, neįprastame name, atrodė toks neįprastas. Bet pragyvenus šiame name 3 savaites, jau rodos čia gyvenu visą amžinybe, visos interjero detalės ir baldai tapo įprasti, kaip ir labai panašūs kasdieniai veiksmai šiuose namuose.

Šian nuo 9, trynimo būdu palyginau vakar užglaistytas grindis. Veikla reikalaujanti daug fizinių jėgų, spausti į betonines grindis kvadratinį akmenį ir spaudžiant stumdyti jį įvairiomis kryptimis. Greit senka jėgos ir kūnas pasidengia prakaito sluoksniu.

Tuo metu kolega, ruošė senas duris su stakta įstatymui į sumažėjusią angą sienoje. 3 valandos veiksmš ir daugiau nebėra ką veikti. Tai automobiliu biški pasivažinėjome po miestelį ir jo parduotuves. Statybinių prekių parduotuvėje Maxbo, viskas brangu. Maisto prekių parduotuvėje Rema, nustebino, kad visų prekių kainų etiketės, tai skaitmeninei ekraneliai, kurieturbut visi valdomi iš komputerio.

Džono Kecho knyga „Mind power“ tiesiog nuostabi.