Kaip neįsidarbinti NT brokeriu

Na va, penktadienį baigėsi įsidarbinimo žaidimas su NT agentūra Citus, kuris prasidėjo praeitą penktadienį, 2015-02-13, 9 val. Tuomet pas juos buvau pirmame darbo pokalbyje, kur su manimi kalbėjo įmonės vadovė ir savininkė Viktorija, kartu su kita jauna mergina, kaip supratau tipo personalo vadove. Pokalbis, apie kuri nėra ką pasakyti, išskyrus, – standartinis darbo pokalbis. Jos manęs klausinėja klausimus apie mane ir mano nuomonę apie jų siūlomą darbą, ir įsivaizduoja, kad iš jų klausimų ir mano atsakymų joms taps aiškiau, ar aš busiu geras NT agentas, ar prastas. Tiek Remaxo vadovė, tiek ir šito Citus vadovė, man sakė, kad kokius priėmimo triukus jie nenaudotu, normaliais ir kažką uždirbančiais NT brokeriais tampa tik kas antras naujokas. Taigi, aš šioms Citus „valdovėms“ tiesiai ir pasakiau, – kad garantuoju, jog labai greitai tapsiu vienas iš geriausių ir daug parduodančių NT brokeriu. Bet į šiuos mano žodžius, praktiškai jokios reakcijos ir toliau tesėsi standartiniai tušti klausimai ir mano tušti atsakymai. Po pokalbio jos pasakė, kad man paskambins kitą savaitę.

Ir paskambino, trečiadienį, kaip tik tuo metu, kai atlikinėjau įmonės auditą. Pasakė, kad vėl ateičiau į pokalbį ketvirtadienį. Pamaniau pakvietė tam, kad aptarti nuo kada pradėsiu pas juos dirbti, bet kai nuėjau pasirodė kad ne. 2015-02-19, 17.30 valandai, Citus „valdovės“, pasikvietė ne tik mane, bet ir dar vieną jauną vaikinuką ir merginą, ir mums visiems trims surengė dar vieną darbo pokalbį. Vadovė papasakojo, kokia jų įmonė faina ir kieta, tada davė užduotys. Atsakinėjom į klausimus apie investicijas į NT, kas yra NT brokeris, vienas kitam pardavinėjome abstrakčius, galvoje sukurtus bustus ir rungėmės kas greičiau sudės paprastus skaičiukus. Šio cirko metu, gan akivaizdžiai išryškėjo vaikinuko įžūlumas ir atkaklumas siekti savo tikslo, arba trumai sakant puikūs piršėjo gebėjimai. Pokalbis baigėsi ir vadovė pasakė, kad praneš savo sprendimą rytoj, t.y. penktadienį.

Po tokių pokalbių, apima labai keisti jausmai, nes iš vienos pusės, aš tiksliai žinau, kad busiu puikus NT brokeris ir man keista, kaip manęs nesupranta tie agentūrų vadovai. Iš kitos pusės aš suvokiu, kad jie pripratę norinčiuosius įsidarbinti vertinti vienodai per savo siaurą požiūrio į žmones prizmę ir tiesiog negali peržengti savo įpročių ir pažvelgti į ieškantįjį darbo kitaip. Kai penktadieni, iš ryto paskambino Citus personalo vadovė, ji nuoširdžiai pasakė, kad tas vaikinukas joms labiau patiko. Vat už tokį atvirumą, aš dėkingas personalo vadovei ir pilnai suprantu, kodėl tas vaikinukas, Citus „valdoves“ sužavėjo labiau nei aš.

Taigi, jau susiskambinau ir pirmadienį, einu į darbo pokalbį kiton NT agentūron.

Dar ketvirtadienio vakarą, nors tiksliau naktį, dalyvavau šiame renginyje, http://www.bznstart.lt/idomybes/topai/2180/Jau-trecia-karta-Vilniuje-prauze-naktinis-240-minuciu-ikrovos-renginys . Yra nuotraukų kuriose aš užfiksuotas visu gražumu. Nu keistas renginys. Visus susodino prie apvalių stalų ir taip atsitiktinai susodindami, atsitiktinai suskirstė į 10 komandų. Davė užduotys: sugalvoti komandos pavadinimą, paskui rašyti frazes atsakant į keistą teiginį, po to sugalvoti idėją, kaip, komandai nurodyta apleistą Vilniaus pastatą, paversti žmonių pramogų ar traukos centru, ir galu gale nupirkti du maksimaliai pigius daiktus ir iš jų padaryti patrauklų produktą. Na paskutinė užduotis buvo gan įdomi, reikėjo lakstyti po naktinį Vilninių ir ieškoti kur gauti du pigius produktus.

O kitos užduotys tuščios ir neidomios. Juokingiausia, kad beveik visų komandų sprendimai, kaip apleistus pastatus paversti patraukliais, buvo labai panašios, – visuomeninis centras su pramogų elementais jaunimui. Gan daug apie kūrybingumą kalbėjo Rimantas Stanevičius, bet nieko nesupratau, išskyrus tai, kad kažką kuriant reikia kopijuoti kitus. Dar kalbėjo restoranų savininkas Arūnas Oželis, sakė kad sunku Lietuvoje daryti verslą iš aukšto lygio restoranų.

  

Ir svarbiausias įvykis įvyko penktadieni. Susitikome su įmonės vadovu ir sutarėme, kad didinsiu jų įmonės pardavimus ir pelną. Iššūkis, su kuriuo manau nesunkiai susitvarkysiu.

Įmonės auditas

Vakar, suvalgęs pilną lėkštę, savo gamybos, labai riebios burokų sriubos, sudėjau į maišus: LCD monitorių, lazerinį spausdintuvą, skenerį, seną motininę plokšte su ramais ir procu, CD ir flopikų skaitytuvus, ir visą tai nuvežiau į EMP supirktuvę. Atrodo nemaža krūvelė chlamo, bet už ją sumokėjo tik 3,5 eurų. Na visgi geriau 3,5 eurai kišenėje, negu nereikalingi ir tik vietą namuose užimantys daiktai.

Tuomet nuvažiavau į sutartą susitikimą, kur su vienos įmonės direktoriumi, sutarėme pakalbėti dėl pardavimų ir pelno didinimo jų įmonėje. Užėjęs į jų ofisą, be direktoriaus ten sutikau dar vieną vyriškį. Pasirodo šis vyriškis yra šios įmonės savininkas. Taigi gavosi, kad dėl įmonės pelno ir pardavimų didinimo bendravau ne su direktoriumi, o su įmonės savininku. Labai fainas žmogus, atlikom pilno įmonės audito testą, pasimatė visi trūkumai. Bet savininkas dėl trūkumų labai nepergyvena, nes juk įmonė neša pelną, tai jau to kaip ir pakanka. Savininkas pamatė, kad galiu jiems atnešti daug vertės, bet visgi pasakė, kad dar pagalvos dėl tolimesnio bendradarbiavimo su manimi ir paskambins po kelių dienų.

Jo, daug įmonių savininkų mąsto taip, kad jeigu jau uždirbam, tai jau viskas gerai, o kai įsivažiuosim, ateityje bus geriau. Kodėl jiems taip sunku patikėti, kad yra pasaulyje žmonių, kurie gali jų įmonės pelną padidinti labai greitai, gan ženkliai, ilgam ir su garantija? Gal dėl to, kad versle yra labai daug žmonių, kuriems svarbiau būti reikšmingais ir svarbiais verslo savininkais ar direktoriais, nei tiesiog turėti daug pinigų ir pilną laisvę.

Nors jau prieš kelis mėnesius suvokiau, kad mano žinios ir gabumai didinti šiuolaikinių įmonių pajamas ir pelną, yra unikalios ir kiekvienam verslui gali duoti labai daug papildomų pajamų, bet tik vakar, testuodamas įmonę, pilnai suvokiau, kokią didelę vertę galiu sukurti ir kiek daug praras tie verslininkai, kurie su manimi nebendradarbiaus. Suvokiau savo privalumus, prieš pardavimų didinimo paslaugas teikiančius artistus, kurių šiais laikais priviso gan daug, bet jie tik gerai moka parduoti savo paslaugas, o įmonių pardavimus ir pelną realybėje beveik nepadidina.

O naktį, per snigį, slidžiu keliu, antrai valandai, važiavau į oro uostą, kur pasitikau atskridusias žmoną ir dukrą.

Pokalbis dėl darbo į verslininko vietą

Pirmadienį, 13.30, buvau Geležinio vilko g. 18A esančiame dangoraižyje, Oberhaus biure, pokalbyje dėl darbo NT brokeriu. Vadovas Audrius, manęs klausinėjo apie patirtį, ką moku daryti ir dar visokių tokių panašių dalykų, kurių klausinėja kai priima į darbą. Bet tokia keista ir man sunkiai suprantama tokio darbo pokalbio situacija, nes juk mane nieks į jokį darbą nepriims, o sutarties pagrindu bendradarbiausime kaip nepriklausomi asmenys. Gaunasi darbo pokalbis į verslininko, o ne darbuotojo vietą. Juk iš esmės NT brokeris nedirba kaip tradicinis darbuotojas už fiksuotą atlyginimą, bet su NT agentūra bendradarbiaudamas ir atstovaudamas jos vardą, kuria savo nedidelį verslą. Tai ką tokiu atveju kalbėti tame darbo pokalbyje? Ar daugiau parodyti savo tvirtumą ir ryžtą dirbti kaip verslininkas, ar kažkokį nuolankumą, kad būsiu ir paklusnus nurodymų vykdytojas, ar daugiau rodyti savo etiškumą ir atvirumą, kad dirbdamas bendradarbiavimo sutarties pagrindais, būsiu tikrai atviras ir visus savo veiksmus, kaip NT brokeris atlikinėsiu etiškai? O gavosi, kad daugiausia reikėjo atsakinėti į klausimus apie savo patirtį ir manau apie ją pripasakojau kiek per daug. Be to Oberhausas dabar priiminėjo tik vieną darbuotoją, o norinčių daug, todėl pažiūrėjus į jų daugumos brokerių ypatingai jauną amžių, manau jų politika, kad agentas būtų kuo jaunesnis. Taigi šiandien, 12 val. paskambino mergaitiškas balsas iš Oberhauso ir man pasakė, kad dabar mano kandidatūros nesvarsto.

Tada iškarto paskambinau Citus agentūrai, sutariau, kad tuoj atsiusiu savo CV, tada parašiau CV ir motyvacinį laišką ir nusiunčiau. Po kiek laiko man paskambino ir sutarėm, kad penktadieni vėl bus tas mistinis darbo pokalbis. Jau darosi linksma su tais pokalbiais.

Vakar, blogo punkonomics autorius Egidijus, reaguodamas į mano komentarą apie verslumą, parašė savo nuomone apie tai, kas yra verslumas ir savo komentare mane paminėjo, ir mano komentarą, ir nuorodą į šį blogą dar įdėjo. Nu aš nebuvau pasiruošęs tokiai piaro kompanijai, tai biški susiparinau. Paskaičiau tą Egidijaus komentarą, bet sunkiai įsikirtau apie ką jis čia, todėl detaliai dar du kartus perskaičiau. Nu pagavau kažkokį kontekstą, bet jis toks abstraktus, kad net dėl to komentarą parašiau, bet manęs nesuprato.

Šiandien, 3 valandą nakties kėliausi, tada prikėliau likusią šeimos dalį ir nuvežiau ją į oro uostą. O tuomet lėktuvas juos nuskraidino Londonan.

Tuščios lentynos

Šiandien ilgai miegojau, nors žmona ir žadino anksti, neatsimerkiau ir vis tiek miegojau iki 10. Pasinėriau į nba.com ir tyrinėjau praeitos nakties varžybų epizodus. Jonui vėl kažkas nesigauna, bet Raptors sužaidė stebuklingai ir suėdė Clippersus, o Donatas, kaip jau įprasta, sužaidė labai solydžiai ir laimėjo. Gaila, kad Deilas Deivisas nužudė Oklahomą ir žvėriškas Westbruko pastangas.

Vėl skaičiau visokius straipsniukus NT temą, apžiūrinėjau nuotraukas ir nusprendžiau aprašyti, ką gi turi žinoti tikras gyvenamojo busto NT ekspertas. Na ne taip ir lengvą įvardinti vien tik sferų kiekį, kuriose NT ekspertas turi būti geras žinovas, o ką jau kalbėti apie tai, kad tose sferose dar turi būti gan gilios žinios. Aišku, kad visos NT eksperto kompetencijos esmę turi sudaryti gebėjimas, gan tiksliai prognozuoti, kaip vystysis gyvenamojo busto tendencijos ateityje ir kaip kis įvairių gyvenamojo busto klasių kainos. Sudariau sferų sąrašą, rytoj dar apmastysiu jį ir patikslinsiu.

Užsiroviau netyčia internete ant šito http://www.delfi.lt/video/verslas/verslo-naujienos/boso-valanda-su-sjovaisu-sveciuose-lektorius-p-kovas.d?id=67099828 Pauliaus Kovo interviu ir išklausęs labai nustebau aukšta P. Kovo kompetencija, kaip vadovo. Dar džiugu buvo girdėti, kad daug jo minčių apie vadovo tarnyste sutampa su mano.

Dar, fb, per PM, Darius Radkevičius atsiuntė man tai, http://www.slideshare.net/Dradkevicius/lyderio-mitas . Nu aš jam atsakiau, – Na Dariau man keista matyti tiek išvedžiojimų (nors jie visai įtikinami), kad lyderystė yra mitas. Taip, lyderystė, kaip ją suvokia dauguma žmonių, – mitas, bet kas iš tikrųjų yra lyderystė. Vienas iš mano pagrindinių mokytojų, man sakė, kad lyderystė, tai tiesiog žmogaus veiksmų formą. Jeigu kalbėti apie asmenybę, tai kiekvieno žmogaus veikla įgauna lyderystės formą, kai žmogus visuose savo pasirinkimuose ir veiksmuose, ypač bendraujant ir bendradarbiaujant su kitais žmonėmis, pilnai vadovaujasi Dr. Stiveno R. Kovejaus (Stephen R. Covey) aprašytais 7 sėkmingų žmonių įpročiais. O bet kokios organizacijos vadovas, tiesiog atlieka konkrečias funkcijas. Apibendrinant visas vadovo atliekamas funkcijas, išeina, kad jis tiesiog tarnauja savo darbuotojams, ir jei vadovas tarnauja savo darbuotojams vadovaudamasis minėtais Kovejaus aprašytais įpročiais, jo tarnystė automatiškai įgauna lyderystės formą.

Į tai man Darius atsakė keistais filosofiniais išvedžiojamais, nustebau, kad taip mąsto Eliyahu M. Goldratto knygų vertėjas, verslo knygų rašytojas ir Pelevino gerbėjas.

Dar šian vis žiūrinėjau info, ką gi ten Merkel, Olandas ir Putinas sutarė. Panašu, kad nieko. Jo, kaip sakė Sergejus Saveljevas, žmonija vis dar gyvena pagal beždžionių santykių principus, – valdo fiziškai stipriausias.

Vakare nuėjau į Bigo Maximą, lentynos beveik visiškai tuščios, ruošiasi rekonstrukcijai, tai beveik viskam išpardavimas su 30 ir 40 procentų nuolaidom. Mažai radau kažko reikalingo, jo liūdna būtų gyventi, jei visų parduotuvių lentynos būtų tokios tuščios.

Samdiniai ir skani burokėlių sriuba

Vakar vakare varžybos buvo visai šalia, Gabijos gimnazijoje, tai nevažiavau, nuėjau pėsčias. Tik 14 minučių ir jau viduje prie sporto salės. Gerai kai Stepas nežaidžia ir reguliuoja žaidimą, tai dažnai mane išleidžia į aikštelę ir vėl daug žaidžiau. Puolime vėl nesuprantu, kodėl taip kūnas nesiklauso ir atrodo mano mėgstamiausiose pozicijose supjaunu grybą. Bet už tat gynybą ir puolimo organizavimas nuostabiai, dėl to patenkintas savimi, nes kai aš aikštelėje rezultatas kyla mūsų naudai. Bet kaip užknisa tas kai kurių kolegų rėkimas, – stok, kai sugalvoju veržtis. Laimėjom su labai prastu pataikymo procentu. Namo atėjau ir Žalgiris nustebino, laimėjo prieš Zvezda išvykoj.

Šiandien vėl 7 žadintuvas ir eilė standartinių veiksmų, ruošiant dukrą į mokyklą. Sklaidau fb sieną ir kai architektūriniai puslapiai siūlo pasidairyti po namų architektūros nuotraukas, negaliu atsispirti tikrai profesionaliai išpildytiems objektams ir visas jų nuotraukas detaliai analizuoju. Kiek daug nuostabių sprendimų, kuriuos visai nebrangiai galima išpildyti, bet kokios klasės interjere ir su visai nebrangiomis medžiagomis. Paskui fb parodė, kad esu paminėtas Egidijaus Nasaevičiaus komentare, tai pažiūrėjau tą komentarą. E. Nasevičius, savo tinklaraštyje parašė eilinį straipsnį ir pasakė, kad man tas straipsnis gali būti įdomus, nu ir paskaičiau. Jo, tema straipsnyje užkabinta labai aktuali. Jau pats nekarta svarsčiau, kaip viešai aptarti darbo pasiūlymų absurdus. Egidijus gerai išryškino darbdavio absurdiškus nurodymus aprašant pareigybę, bet jo tie sarkastiški gudrumai ir užlankstymai tekste, labai užknisa, nes ne visuomet aišku, ką čia jis nori pasakyti.

Kai šiame tekste pamačiau pavarymą ant darbuotojų, kad jie samdiniai ir tokie negali būti verslininkais, biški supykau. Manau čia viena iš didžiausių visų, ir ne tik Lietuvos, verslininkų problema, jog jie mano, kad darbuotojai yra samdiniai. Mano nuomone versle santykių tarp žmonių suvokimui, reikėtu remtis analize per tai, kas kam tarnauja. Juk darbuotojai tarnauja klientams, o verslininkas turėtu tarnauti savo darbuotojams taip, kad šie labai norėtu tarnauti savo klientams. Iš savo patirties, aš pilnai sutinku su Džonu Kecho ir Stivenu Kovejum, kad žmogaus siela, tai ypatingai jautrus gamtos kūrinis ir kiekvienas žmogus puikiai jaučia, kai jį traktuoja samdiniu ar vadovo pavaldiniu. Vien tokia nuostata apie darbuotojus, automatiškai mažina jų motyvaciją. O ką jau kalbėti jei su jais ir elgiamasi, kaip su samdiniais. Ir Bilas Geitsas yra sakęs, kad jam jo darbuotojai svarbiausia.

Neištvėręs atsakymo laukimo, šiandien pats paskambinau Oberhauso Audriui, pasirodo, jie kaip tik šiandien skirsto darbo pokalbio laikus ir mergina turėjo man skambinti, bet Audrius sako, – tiek to, jei jau paskambinai tai paskirsiu pokalbį pirmadienį. Kaip malonu, kad jau yra aiškumas ir nereikia laukti.

Kadangi mano žmona dabar labai užsiėmusi verslininkė, tai vis dažniau maisto gamyba tenka užsiimti man ir šiandien padariau žygdarbį, pilnai pagaminau burokėlių sriubą. Nu labai skani gavosi.

Link vakaro vėl pasinėriau į interjerų ir eksterjerų nuotraukų analizes. Atlėkė žmoną ir vėl žiūrėjom filmą, Piršlybos, gera komedija.

Nu niekam nereikia pinigų

Šian daug laiko apmąstymuose ir internete. Nu internetas daugiau kaip fonas apmąstymams. Tiek metų mokiausi, mokiausi verslo, dabar puikiai jį išmanau, bet išmanymas sako, kad pirmiausia reikia kurti vertę jau esamiems verslininkams. Juk Darius Mockus savo verslo imperijos kūrimą pradėjo nuo konsultacijų verslininkams.

Oberhauso Audrius vis neskambina, tai pagalvojau reikia dar paskambinti ir paskambinau vėl tai Hanner personalo vadovei Kristinai, paklausti ar ten mano CV skaitė, ar jiems nors kiek įdomu. Nu įsivėliau į kvailą savo kompetencijos įrodinėjimą, pradėjau aiškinti apie marketingą. Nu aišku, kai pripliurpiau tiek nereikalingų dalykų, tai pasakė, kad kol kas jiems nereikia darbuotojų. Bet po to galvoju, juk kaip apie tokius dalykus, kaip pardavimai ir marketingas, kalbėti su paprasta psichologe personaliste, juk ji tik asmenybėje supranta, gal. Dar pažiūrėjau MGvaldos karjeros pasiūlymus, rašo kad visuomet laukia ambicingu ir visaip kitaip kietu, ir laukia CV ir motyvacinių laiškų. Nu tai dar parašiau motyvacinį laišką ir nusiunčiau. Tuomet irgi paskambinau, paklausti ką jie ten daro su tais CV ir motyvaciniais laiškais, sako, kad nieko, jei atsiranda kokia pareigybė, tai peržvelgia kas ten ko prisiuntė. Tai kokio velnio meluoti, kad visuomet laukia ambicingu ir ten visokių kitaip kietu, kai realiai nieko jie nelaukia, tik šiaip sau rašo, kad atrodytu tokie kieti ir šiuolaikiški.

Paskaičiau Egidijaus Nasevičiaus straipsnį apie pardavimus, nu kaip ir standartinis daug žinantis pardavimų ekspertas praktikas, rašo daug visokiu gudriai atrodančiu dalykėliu, kurie visiškai niekam nepadeda, ir manau net jam pačiam, išsiaiškinti, tai kaip gi formuoti tą kainą, kad ir daug pirktu ir pelnas būtų.

Nu vėl pastudijavau ir pakonspektavau kursų apie komunikaciją, pažiūrėjom gerą filmą apie laimės ieškojimą.

Naujas monitorius

7.00 žadintuvas ir greiti veiksmai, darant arbatą, kavą, dribsnius su pienu, plaunant termosą, darant jame kakavą, klojant lovą, darant sumuštinį ir op, dukra išeina į mokyklą ir tempas nuslūgstą. Apsirengiu, išgeriu kavą, peržvelgiu nba.com, Raptors gavo ir galu gale Atlanta, nu ir kiti rezultatai gan įdomūs.

Kiek panaršęs fb, žiūriu, kad Kilobaitas jau parašė laišką, kad monitorius nupirkimui jau paruoštas. Žaidimai su kompais, žmonai Skype konsultacijai parengiau nešiojamą, o su stacionariu žaidžiau jį junginėdamas prie televizoriaus. Pradėjau žiūrėti, kas superka naudotą kompiuterinę techniką, nes dabar prie nenaudojamu spausdintuvo, skanerio, stacionaraus vidurių dar prisidėjo senas monitorius. Aišku galima dėti skelbimus ir bandyti parduoti dar visai gerą skanerį, dar veikianti lazerinį spausdintuvą, bet daug reikalų su tuo pardavimu. Radau kažkokia įmonę, kuri galėtu supirkti, reik nuvežti pirmadienį. Po to su žmona nuvažiavom Akropolin, aš Kilobaitan, paėmiau naują monitorių už 88 eurus. Tada dar į polikliniką ir namo.

Pavalgėm, kruvą indų teko plauti man. Tada apžiūrėjau naują monitorių, sudėliojau jo koją ir prasidėjo stacionaraus kompo vietoje, tarp laidų susirinkusio dulkių kalno įsiurbimas į siurbliadulkį. Tada biški paremontavau stalą, sujungiau visas kompo jungtis per naują ir prijungiau naują monitorių. Viskas veikia. Prabangi vakarienė, dešrelės su keptom bulbom ir marinuotais agurkais, labai skanu. Tuomet padėjau žmonai parašyti atsakymus savo klientėms.

Taip prabėgo diena, vis neskambina iš Oberhauso, nors tokį nuoširdų ir atvira CV parašiau, gal dar neskaitė. Ir taip keista, radau savo svajonių darbą, mintyse sukasi tai, kiek vertės galėsiu suteikti žmonėms dirbdamas šį darbą, į jį pakliūti rodos visai paprasta, bet kažkodėl va laukiu ir dar nedirbu. Atrodo galėčiau ir vienas pradėti dirbti tą darbą, bet aš taip nemėgstu dirbti vienas ir dar išradinėti dviračius, kadangi dar nežinau visų tų smulkių detalių, ką jau daro tos NT brokerių įmonės.