Dabar labai gerai suprantu, kaip ką reikia daryti versle, kad jis būtų labai naudingas klientams ir aišku pelningas. Žinau, kas yra pridėtinė vertė versle ir kaip ją kurti praktikoje. Bet įdomus dalykas, kad kai visa tai žinau ir belieka tik įgyvendinti atlikus daug veiksmų praktikoje, šiuos veiksmus atlikinėti nesinori. Nesinori, nes tai elementarus techninis nuobodus darbas, kuri reikia tiesiog atlikti. Ir kuriant ir vystant verslą, pabaigos šiems darbams nėra. Kiekviename sekančiame verslo etape, reikęs atlikti dar daugiau įvairiausių techninių darbų.
Suprantu, kad tam ir reikia samdyti darbuotojus, kad jie šiuos darbūs atliktų. Bet kai įmonėje kapitalo sukaupta dar nedaug, kažkaip baugu. Ir nors suprantu, kad neįmanomas toks dalykas, kad mano valdomas verslas nustotu būti pelningas, visgi visas lėšas skirti darbuotojų algoms baugu. Ir mane stebina tos įmonės, kurių vadovai nelabai supranta, dėl ko pas juos perka ir kad pardavimai gali pasibaigti, bet kuriuo momentu, vis tiek drąsiai samdo įvairius darbuotojus ir su apyvartinėmis lėšomis balansuoja ant ribos.
Ir vis geriau suprantu, kokią sudėtingą niša paėmiau, nes produktai gan brangūs ir dar nėra labai reikalingi žmonėms. Bet jau tiek apie juos žinau, kad reikia kažkaip sukaupti jėgas, ir padaryti savo projekte viską iki galo. Tiesa, dabar suprantu, kam reikalingi investuotojai į verslą. Taigi ieškau investuotojų, norinčiu kurti tarptautinį, aukštos pridėtinės vertės verslą.
Saulius Stunzenas 